jaujinis

jáujinis, -ė adj. (1) J.Jabl, jaujìnis (2) → jauja 1; jaujos; jaujoje džiovintas (prieš kuliant); iš jaujos kultas; jaujoje mintas: Jaujìnį pečių kūrenom su velėnoms: žiburį (buntą) apkrausi velėnoms ir pakursi Ggr. Už jáujinius javus brangiau moka Grž. Ar čia jaujìnių (ne žaliakulių) rugių atvežei? Kair. Ta sauja [linų], matyt, jaujìnė, kad tokia trapi Kair. Jáujinis grūdas geras Jnš. Jáujinė duona skanesnė Jnš. Jaujinių javų duona gražesnė, kai žalkulių Rd.